Serialas

Ilga, kaip šimtmetis, diena. Visą dieną tik ir svajoji kaip grįsi namo, išsitiesi ant sofos ir valandą laiko tiesiog pachill’int žiūrint savo mėgiamą serialą. Patogiai įsitaisai, pasiimi užkandžių, ir pasiruoši vegetacijai, apie kurią svajota ištisas dvi dienas, tik visuomet atsirasdavo darbų arba neatidėliotinų reikalų ir tokiam paprastam malonumui, nelikdavo laiko. Tačiau, dabar. Pagaliau. Nauja serija!

Įpusėjus serijai, nuojauta pradeda kuždėt, kad kažkas negerai. Serialas rodomas jau šešerius metus, o per pirmas 20 minučių spėjama išžudyti beveik visus veikėjus! Pradedi save raminti, kad čia tiesiog keistas kūrėjų ir scenaristų sprendimas. O juk dar tik sezono vidurys! Viliesi, jog norima greičiau  užbaigt vystomą veiksmo liniją ir pasukt serialą kita kryptimi. Na, ok.

30-ta min. Kol kas jokios atomazgos, per daug prisipažinimų kaip myli savo draugus ir pagrindinį veikėją supančius artimuosius. Nuojauta jau rimtai pradeda stuksent pirštu į smilkinį ir atvirai tyčiojasi iš tavo vilties.

40-ta min. Iškyla užrašas 20 years later… Supranti, kad dabar jau tikrai šikna, o nuojauta šoka džiaugsmo šokį ir garsiai šūkauja – Sakiau! Sakiau!

42 min. Pasirodo užrašas daugybe kalbų – Thank you.

Tai ačiū Jums, mieli serialo kūrėjai, kad sugebėjot sušikt taip gerai praėjusią dieną. Po velnių, kas sukuria serija, iš kurios dar galima normaliai (na gerai, gan ištęstai ir su daugybe nebūtinų vingių) užbaigt sezoną ir atsisveikinti kaip žmonėms. Štai ir baigėsi mano ramus vakaras. Ir vėl aplanko tas bjaurus I don’t have any purpose in life jausmas. Kaip ir kiekvieną kartą, kuomet pažiūri paskutine serialo serija…

Galbūt turit idėjų, kokiu serialu galėčiau užpildyti tą tuštuma gyvenime?

Advertisements