30 negyvų ir vienas gyvas

Pradėkim nuo to, kad turiu tokį, na, savotiška humoro jausmą. Jei sekate mano blog’ą, tikriausiai jau tai pastebėjote, ir tikiuosi, kad jį suprantate.  Bent jau norėtus tuo tikėt , nes kitaip kokio velnio skaitote? (Klausiu tikrai nuoširdžiai). Tad šį kart pakalbėkime apie humora.

Kiekvieną kartą, kai bandai žmonėms papasakot juokelį, ar šiaip kokį linksmą nutikimą, visuomet yra rizika, kad jie nesupras. Kuo keistesnis humoras – tuo didesnė tikimybė, kad beveik niekas jo nesupras. Blogiausia kas gali nutikti, tai, kad žmogui reikės jį paaiškinti. O kas gali būt už tai blogiau? Na, nebent tai, kai net paaiškinus kontekstą, jis vis tiek nesupranta. Ir tada aiškinant kontekstą, juokelis ne tik, kad pasidaro nebejuokingas, bet nebelieka jokio noro ir kitiems žmonėms praskaidrinti dieną puikiu humoru.

Norit pavyzdžio? Puiku.

Trisdešimt negyvų ir vienas gyvas. Kas? Tarpukario taksi bandantis užvažiuot į kalną.

Nejuokinga ir reikia konteksto? Puiku, prašom. Tarpukario Kaune kelių būklė nebuvo pati geriausia ir ne į visus kalnus jiems pavykdavo užkilti. Tad prašydavo, kad vežikai juos užtrauktų. Pasidarė linksmiau? Reikia dar vieno paaiškinimo? Pasigooglinkit. Bendrąjam išprusimui tikrai nepakenks.

Bad_Jokes.jpeg

Perskaitę šį tekstą pasijautėt įžeisti? Tuomet perskaitykit pirmą pastraipą dar kartą.  😉

 

Advertisements