Priverstinės atostogos

Planuose – užbaigti darbus ir pasidžiaugti vasara. Tiesiog skaičiuoji likusias dienas kai organizmą pradeda atakuot keistas ir piktas Virusas. Organizmas su juo pradeda kovoti visais įmanomais ginklais (tuo metu pradedu jaustis kažkaip keistai). Imuninė sistema traukiasi, o Virusas tik to ir telaukė – pasiima beizbolke ir sudaužo nesigailėdamas. Organizmui kapituliavus,  pradeda kovot smegenys ir sakyt, kad aš nepasiduosiu, turiu užbaigti darbus, man reikia dar dviejų dienų.. Vaikštant tarp dangaus ir žemės, ir pradėjus nebesigaudyt kuriame pasaulį gyveni, net nepajauti, kaip bendradarbiai tave supakuoja ir pargabena namo. O juk buvo likusios tik dvi dienos… O, bet, tačiau, tenka išeiti priverstinių atostogų.

Po namus slankioju kaip koks gnomas, ant galvos užsitraukęs kaldrą, ir net nežinau, kaip čia reiktu būt, kad nebūtų taip baisu. Nusprendžiau, kad geriausia ką galiu padaryt, tai atsipalaiduot ir leist kelias dienas pasirgt. Per ant sofos pragulėtą pusvalandį spėjau suskaičiuoti visas lubų dėmeles, sienų nelygumus ir parketlentes. Galvoje sukasi mintis, kad reikėtų kažkaip prasmingai praleisti laiką. O kas gali būt prasmingiau už visas Hario Poterio dalis?  Pirma diena – šesi filmai įveikti. Pasirodo tai ir puikus matavimo vienetas. Baigiasi filmas – išgeri vaistus. Antra dieną, pradėjus jaustis kaip žmogui, galima likusius filmus užbaigt jau ir sėdint. Pusantros dienos, aštuoni filmai, devyniolika valandų, sauja vaistų ir, lyg pamojus burtų lazdele, virusas atsitraukia.

Atradus tokį gerą gydymosi būdą, galima būtų galvot ir apie visas Žiedų valdovo ir Hobito dalis.

Advertisements