Žilagalvė, draugiško žvilgsnio senutė, kaip ir kiekvieną dieną parymusi žvelgia pro langą į kiemą. Tai buvo kasdienio ritualo dalis. Kas eidavo per kiemą ir ją matydavo sėdinčią prie lango, tiems ji jau buvo tapusi neatsiejama kiemo dalimi.  Praeiviai ją praminė Stebėtoja. Tik jie nežinojo, kad ji ne šiaip žvelgia pro langą, o laukia konkretaus žmogaus – kaimynės anūkės. Aukštos, ilgais šviesiais plaukais ir visuomet madingai … Skaityti toliau: Stebėtoja